2kite 2010 metų sezono dienoraštis.

2kite.lt

 2009 © 2kite.lt | dizainas: TAPE
2010-10-25 
Tai va, šeštadienį Valkininkai mums padovanojo labai puikią dienelę. Vėjas nebuvo labai komfortiškas: fonas 6-9 m/s, buvo ir 4 m/s ir 13-15 m/s. Bet čia gi Lietuva - plaukėm, žinom. Vėjo yra kaip yra. O visa kita (saulė, dangus, žemė) buvo super. Saulutė kepino, oras įšilo iki 11 laipsnių, net trumpaplaukiams skalikams nebuvo per šalta. O jau pievos lygumas! Pirmąkart buvau Valkininkuose, tai buvau apakęs nuo vietos lygumo. Aukšto lygio spotas. Susirinko iki dešimt žmonių su kaitais, kažkas buvo ir su blokartu. Dauguma buvo iš Vilniaus. Prisivažinėta buvo gerai. Išnarintą pirštą vakare teko raminti Kaunas Jazz brendžiuku.

Plikis 

Susijusios nuorodos

2010-09-20 
Rūgštus kaitavimas siaučiančiame vandenyje
Apie netikėtus, bet smagius nuotykius nusprendžiau pasidalinti vos tik prisiminęs, kad kaitų gerbėjai gal šiuo rudenėjančiu oru drįsta svarstyti – nerti į vandenį, ar ne. Aišku, kad taip ir dar visu greičiu. Ir jokių abejonių, nes gali maloniai atsitikti taip, kaip ir mums...netikėta, pigu ir nepakartojama. O buvo taip. Išaušo ilgai lauktas penktadienis, mes velniškai išalkę ir seniai kaitavę. Ir lyg tyčia vėjo prognozė savaitgaliui – įspūdinga. Todėl ilgai nelaukdami metame visus darbus ir iš Vilniaus lekiame į Dreverną.  16:00  pučiam aitvarus. Tiesa, vėjukas dar neįsisiūbavęs - vos 7-8 m/s. Tačiau su 12,13 m2 išsiverčiame - pats aukso viduriukas šlifuoti triukams. Apie 18:00 vėjas susilpnėja - priversti grįžti į krantą. Pavakary vėjas tampa geranoriškas ir stipriu gūsiu grįžta. Tautvydas startuoja ir įsijautęs kaituoja ligi vandenį apšviečia mėnulis. Pakuojamės -susikrauname visa įrangą ir važiuojame į Klaipėdą, ramiai pasisėdėti senamiestyje. Esame gerokai pavargę, todėl ilgai nevakaroją važiuojame namo miegoti. Ryte prabundame nuo siaučiančio vėjo. Perfrazuojant televizijos reklamą galima sakyti, kad rytais kaituotojus geriausiai žadina ne kava, o vėjo šėlsmas. Papusryčiaujame Vyto mamos gardžiai išvirta vištienos sriuba ir lekiame į Dreverną. Iš pradžių šokame į tvenkinuką esantį visai šalia marių. Vėjas gūsiais siekia 15 m/s. Protarpiais kaip reikiant pasidarydavo rūgštoka, bet Vytautas ir Tautvydas džiaugiasi tvenkinuke esančio vandens lygiu paviršiumi ir išdarinėja visokius triukus. Erika pafotografuoja ir pasitinka mus sušalusius su pilnais karštos arbatos puodukais. Truputi apšilę kraustomės į marias, kur susibūręs mūsų gausesnis draugų būrys: Aistis, Jonas, Laurynas, Arvydas, Ričardas. Pastarasis, pabūgęs stipraus vėjuko, stebi viską nuo kranto. Jis tarsteli, kad šiandien jam kaitavimas gražiai atrodo ir nuo kranto. Vakare randamės Board sports bazėje, ne visi sugeba nueiti iki pirtelės, nes pavargę ir išsidūkę miega kaip maži vaikai. Sekmadienį pakelia jau nebe škvalas, o pilvo preso skausmas. Tautvydą dar „palepina“  ir sloga-alergija nuo Kuršių marių vandens. Akimirką šios aplinkybės priverčia susimastyti, ar šiandien plaukti, bet ilgai įkalbinėti nereikia. Vėjukas truputį mažesnis nei šeštadienį ~ 9m/s. Visi smagiai šokinėja virš švendrių, kol kojos laiko. Smagus buvo savaitgalis - visi dalinasi įspūdžiais važiuodami namo ir kažkaip saldžiarūgščiai apmaudu – vandens sezonas į pabaigą.

Tautvydas 

2010-09-10 
Nida-Klaipėda Ragu
Saulėtas bei šiltas rugsėjo ketvirtadienis. 16 h 15 min. pasinaudodami viešuoju transportu – autobusu, startuojame iš Smiltynės Nidos link. Temperatūra 18 laipsnių, vėjas rytų/pietryčių 8-12 m/s. 17:20 mes jau Nidos laivų uoste. Mus traukiantis objektas – jachta Ragas, tikslas – ją perplukdyti į Klaipėdą. Įgulą sudaro: kapitonas Aidas, Vanagas ir Vytautas. Keliamės stakselį ir išplaukiam iš Nidos uosto. Laikrodis rodo 18:07. Oras kaip užsakytas šios dienos plaukimui – šilta, stiprus,bei palankios krypties vėjas. Įgulos nuotaika gera, Kuršių marios šėlsta. Priplaukus Pervalką, vėjas aprimsta. Kapitonas nutaria, jog reikia padidinti jachtos buringumą ir iškelti grotą. Be didesnių sunkumų tai ir padarome. Sutemsta visiškai. Pasimato Juodkrantės žiburiai – įveikta šiek tiek daugiau nei pusė kelio. Vėjas aprimęs, bet dėka iškeltos didburės jachtos greitis smarkiai nepasikeičia. Visos kelionės vidutinis greitis 5,5 mazgo. Plaukimo metu kapitonas Aidas išplaukia ir įplaukia į uostus, visą kitą kelią vairuoja Vanagas pakaitomis su Vytautu. Vanagas pradedantis buriuotojas, Vytautui - tai pirmas rimtas plaukimas jachta gyvenime. 22:00 pradedame matyti Klaipėdos šviesas – finišas nebetoli. Praplaukiame šalia „beždžionės salos“ – cementinis ~6 metrų skersmens inkaras šalia marių farvaterio, kuris visiškai neapšviestas, ir, jei nežinai, kad toks čia yra, gali neišvengti susidūrimo. Keletas instrukcijų ir mes jau statmenai kertame farvaterį ir švartuojamės Klaipėdos kruizinių laivų terminale prie jachtos „Litas“. Laikrodis rodo 22:55. Uoste aidi džiaugsmo šūksniai – Lietuvos krepšinio rinktinė įveikė Argentinos rinktinę. Pakilios nuotaikos tvarkomės – susipakuojame bures, susidedame daiktus ir pajudame Klaipėdos centro link. Suvartojame po porciją karštos sriubos bare „Senoji Hanza“, keletą bokalų alaus. Šnekučiuojamės apie krepšininkų pergalę, kaip gerai pavyko plaukimas ir kad būtinai reikės progai pasitaikius pakartoti.
2010-08-23 
Kite fiesta 2010
Rugpjūčio 19 – ketvirtadienis.  Atsibundame Drevernoje.  Vėjas V/ŠV 9-13 m/s, gūsiai iki 16 m/s. Malamės puse dienos Drevernoje, paskui nutariame trise (Tautvydas, Aistis, Vytautas) plaukti iki Ventainės ir atgal. Plaukti sekasi gerai, pamažu vėjas stiprėja. Vytautas likus iki Ventainės apie porą kilometrų pameta lentą, nebegali pasiimti – per stiprus vėjas, tad nusileidžią kaitą, susivynioja barą. Aistis priveža lentą, ir patraukia kartu su Tautvydu Ventainės link. Ventainėje, teko gerokai pavargti, kol surado kas moka nuleisti aitvarus – neveltui burlentininkų spotas. Truputį pailsėjus ir iškvietus ekipažą Vytautui paimti, kelia aitvarus ir plaukia Drevernos link. Vėjo kryptis įpusėjus kelionę  pasikeičia, tad tenka daryti zigzagus. Vytautas tuo metu kabarojasi per meldus kranto link, paskui per laukinį mišką, su sąlyga, jog nebuvo užsidėjęs batų susipjausto kojas, gera pamoka ateičiai. Nepraeina nei  1,5 h ir jau sėdi stotelėje ir laukia kol kas atvažiuos parsivežti.  Vytauto ieško Arvydas su Mindaugu, tačiau neranda.  Jį paima burlentininkas Vaidas, atsitiktinai sustojantis ir pasiūlantis pavėžėti Drevernos link.  Ačiū jam. Šią dieną rimtai pasiplaukiota, todėl ir nuovargis didžiulis. Miegot einame apie 22:30. Penktadienio rytas – Kite fiestos 2010 pradžia. Pirmos dienos pusėje vėjo mažokai, tad veiksmas visas vyksta antroje dienos pusėje. Po pietų prie mūsų prisijungia fotografas Karolis (Megztukas), nors vėjo ne per daugiausia (šiaurės kryptis, 6-8 m/s), šiek tiek pasifotografuojame. Didelis dėkui jam, atvykus iš Vilniaus, nepabūgus lipti vandenin. Kempingo zona aptverta, bilietas žmogui simboliškas – 10 Lt, saugumo prasme visai kitas reikalas nei pernai – į gerąją pusę . Vakarinių linksmybių vieta taip pat saugoma, įėjimas su apyrankėmis, kurias gauni susimokėjus už kempingą. Penktadienį vyksta laisvojo stiliaus (freestyle) varžybos . Buvo, kur akis paganyti. Šeštadienis, vėjo Svencelėje ne per daugiausia. Šią dieną įvyksta Race, bei komandinės race  varžybos. Pastarąsias buvo labai smagu žiūrėti. Komandinėse  Race (angl. transfer race) varžybose komandą sudaro 5 sportininkai, kurie naudoja pačių pasirinktą vieną aitvarą bei lentą. Sportininkai dalyvauja estafetėje, pakaitomis keisdamiesi inventoriumi. Laimi komanda, kuri pirma kerta finišo liniją. Vakare linksmybės, sportininkų apdovanojimai, parodijų teatro pasirodymas. Sekmadienis. Vėjo panašiai kaip ir vakar. Šią dieną skiriame mokinimui. Taip prabėga Kite fiesta 2010 Svencelėje, bei vienas iš paskutiniųjų šios vasaros šiltų savaitgalių. Pažiūrėjus ateinančios savaitės prognozes matosi,  jog ruduo ima viršų – vėjai sugrįžta į Pajūrio kraštą. Belieka nusipūsti dulkias nuo sausų hidrokostiumų. Vasaros sezonas baigiasi - tegyvuoja Rudens!

Susijusios nuorodos

2010-08-02 
"Kite party" Latvijoje
Trečiadienį peržiūriu orų prognozes, vaizdelis geras - nusimato vėjuko. Vakare išjudam iš Vilniaus Klaipėdos link. Miegame pas Vyto tėvus. Iš pat ryto judame Drevernos link. Pūsti pradeda apie 1 h. Vėjas vakarų/pietvakarių 7-10  m/s. Naudojame 10 – 12 m aitvarus. Labai smagus pasiplaukiojimas, susiradome labai smagią vietelę, kurioje vandens paviršius lygus lyg stiklas. Vandenyje  duodamės iki  18:00 h. Pavalgome vakarienę ir apie 20:30 judame Ventspilio link. Kelias nors ir netolimas ~220 km, bet nuo Latvijos pusės labai prastas, tad su mūsų 28 metų autobusiuku nepalėksi. Ventspilio žiburius pamatome ~24:00 h. Apsistojame netoli kite party vietos, matome keletas kolegų iš Lietuvos taip pat jau čia. Nuovargis paima viršų – einame miegoti. Latvijos rytas išaušta ramus, vėjo ne per daugiausia. Judame į parduotuvę nusipirkti trūkstamų pusryčiam maisto produktų. Maloniai nustebina miestelio tvarka, architektūra, paminklai. Būtu ką veikt ir jei vėjo nebūtu. Pasistiprinę judame jūros link. Vėjas šiandien  pietvakarių 4-6 m/s. Šią dieną normaliai pasiplaukioti nepavyksta, tačiau laiką praleidžiam smagiai. Prognozės rytdienai beveik tokios pat, šiek tiek skiriasi vėjo kryptis ir tai suteikia vilčių, jog pūs stipriau. Vakare linksminamės Kite party vakarėlyje, apie 24:00 h  atvyksta dar vienas ekipažas iš Vilniaus. Einame ilsėtis. Šeštadienis – vėjo daugiau, normaliai įsipučia apie 13 h. Jūra šėlsta, vėjas nuo kranto, todėl tai ypač ekstremalios sąlygos plaukiojimui. Laurynas šią dieną suplėšo kaitą – „atidarė“ šoninį kaito langą. Aistis pametė savo greitąją lentą. Tačiau šie nuotykiai tikrai nuotaikos nesugadina, vėjas pučia, šilta, visada inventorių paskolina draugai, nors ir šiek tiek su baime. Šalimais vyksta varžybos, pertrauku metu nuo plaukimo  yra kur akis paganyt ir pasisemt patirties iš šio sporto meistrų. Lietuviai dar kartą įrodo, jog yra stipriausi jėgos aitvarų sporte Pabaltyje ir užima pirmąsias vietas. Varžybų rezultatus rasite čia. Apie 19:00 h grįžtame prie autobusiuko, išsikepame Tautvydo marinuotų sparnelių, rūkytų Biržietiškų dešrelių. Susirenka visi kolegos: Biržiečių du ekipažai, Vilniečių trys ekipažai, smagiai vakarojame. Nueiname pasižiūrėti kite party apdovanojimų - pagrindiniai prizai iškeliauja į Lietuvą. Sekmadienio dieną praleidžiame klaidžiodami po Ventspilio miestą, grožimės paminklais, karvėmis, gražiai sutvarkytais parkais.Taigi laikas nuo ketvirtadienio iki sekmadienio praleistas šauniai, pasportuota, pasilinksminta. Dedame į archyvą dar vieną puikių prisiminimų puokštę. Kitais metais būtinai čia sugrįšim.
2010-05-25 
Izraelio perlas - Eilatas
Ką žada Pažadėtoji žemė kaituotojams? Tokiu avantiūristiniu iššūkiu vedinas išsiruošiau į seniai planuotą kelionę Izraelyje, teisingiau Izraelio perlu tituluojamą ir piečiausiame šalies taške įsikūrusį Eilatą. Gana beprotiška idėja, kai Lietuvoje nė su žiburiu (net ir visagalio internete prieigose) neradau arba tik menkiausias ir abstrakčiausias informacines nuotrupas užtikau ne apie kaitavimą, o apie turistines poilsines keliones į šiuos kraštus. Visgi, kuris kaituotojams, smalsumo vedinas ir tinkamai aplinkybėms susidėliojus, nesiryžtų susipažinti su paslaptingąja Raudonosios jūros šiaurinėje dalyje esančia įlanka, kur, kaip įsitikinau, koralų jūros pakrantėje vėją gainioja ne egzotiškas miražas, o reali ryškiaspalvių kaitų vaivorykštė. Eilatas pasitiko ne tik jūra ir dykuma, kalnais ir oazėmis, bet ir nuojauta, jog čia tikrai sutiksiu bendraminčių. Po keleto valandų taip ir atsitiko. Suradęs kite spotą, energingai pradėjau tyrinėti aplinką. Vėjas tą dieną siekė 8-12 m/s. Šnektelėjęs su vietiniu treneriu, pradėjau diskutuoti apie kaitavimo sąlygas Pažadėtoje žemėje. Pasirodo, niekas iki tos dienos čia nebuvo sutikęs kaituotojų iš Lietuvos. Įdomu, pagalvojau tada, dar buvo likusi vieta, kur lietuvis brolis nebuvo įžengęs, t.y. pažabojęs kaitą. Nors Šventoje žemėje, kur jūros vandenys yra tokie švarūs ir skaidrūs, jog iš kur tik bežiūrėtum, koralų rifai ir įvairiaspalvės žuvys iškyla prieš tave visu didingumu, tačiau kaitavimui pirmiausia tereikėjo gero priėjimo. Šiuo atžvilgiu teko šiek tiek nusivilti. Norėčiau atkreipti dėmesį, jog bent jau pradedantiesiems kaituotojams būtų gana sunku startuoti Eilate, nes spotas ankštus, iš abiejų pusių apgaubtas viešbučių paplūdimių. Saugumo jausmo nesuteikia ir bridimas į vandenį per slidžius aštriabriaunius akmenis. Iš pirmo žvilgsnio tai tik detalės, nes smalsumas rėkte rėkė nedelsti ir išbandyti. Spoto instrutoriai, esant silpnam vėjui, padavė 17 kv/m. kaitą Ozone. Beje tai buvo man nauja patirtis – dydžiausias iki šiol pilotuotas jėgos aitvaras. Vėjui suintensyvėjus iki 11-15 m/s – pirmąjį kaitą pakeitė mažesniu – 12 kv/m. Inventorius išnuomojamas visiškai paruoštas: aitvaras pripūstas, stropos išvyniotos, todėl tereikia tik prisisegti kaitą ir atsargiai per akmenis lėkti į vandenį. Už šiuos pliusus ir minusus tenka, be abejo, ir susimokėti. Už 1h kaitavimą Eilato spote tenka pakloti 200 Izraelio šekelių arba 146 lt (šekelis (ILS) 1lt – 0,7315). Kaitavau 4h. Atsiskaityti galima ir kortele, ir grynais, t.y. šekeliais arba JAV doleriais. Vėjui pakilus, atsirado dar daugiau kaituotojų, kurių gretas gausiai papildė ir merginos. Nesijaučiau vienišas, nes dar ir vienas kaitioras iš Rusijos, kaip ir aš, taip pat nuomavo inventorių. Ir galiausiai viską atpirko ir didžiulį pasitenkinimą teikė įspūdingos bangos... o grįžus dar kartą atrastas ir prisimintas faktas, jog kaitavau gamtos rezervatu paskelbtoje Eilato pakrantėje.

Tautvydas 

Susijusios nuorodos

2010-05-03 
El Gouna – Hurgada – Vilnius
Penktadienis - paskutinė 2010 metų balandžio diena. Keliamės anksti. Spote būnam pirmi. Vėjukas pučia tinkamas 12 m2, 10 m2 aitvaram. Keletas akimirkų ir mes jau vėl vandenyje. Smagu, aplinkui nei gyvos dvasios, nebijai improvizuoti, nereikia saugotis, kad į ką įvairuosi ar kas įvairuos į tave. Mokinimui pats tinkamiausias laikas. Svajūnė jau plaukia į abi puses. Kyla keblumų su sustojimais ir apsisukimais, bet dar šiek tiek praktikos ir bus viskas ok. Progresas jau vien ir tai, jog kartais klauso Vytauto, ir jau dedasi liemenę. Aistė šią dieną bodydragina, bando perprasti aitvaro valdymo meną, Ričardas, o ypač Laurynas, negali atsidžiaugti prižiūrėtojų dalia. Edita šiandien brenda taip pat į Raudonos jūros vandenį, ją su aitvaro subtilybėmis, nors ir trumpam, supažindina Laurynas. Jonas ir toliau sau ponas- varinėja kaip katinas vienas. Ričardas šlifuoja starto procedūrą, kuo toliau tuo geriau sekasi. Daiva nepamiršta kelionės tikslo ir intensyviai deginasi bei fotografuoja. Į dienos pabaigą pradėjo lynoti, kaip vėliau sužinojome, per 12 metų tai pirmas kartas tokiu metų laiku jog lytų. Taip linksmai prabėga dar viena diena Kitepower spote El Gounoje. Šeštadienis – gegužės 1 - Lietuvos aviacijos diena, Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena, Gegutės diena bei Tarptautinė darbo žmonių diena. Yra daug progų švęsti. Vėjo šiandien mažai, tad išplaukiam snorklinti. Dangus apsiniaukęs, bus lietaus. To pasakoje nepamatėme tikrojo koralų spindesio ir žavesio, tačiau nėra to blogo kas neišeitų į gerą – Laurynas pričiumpa dugnu plaukiantį vėžlį. Mūsų gidas jį mikliai ištraukia. Apžiūrim, palinkim geros kelionės, paglostom ir paleidžiam.Taip apie 4 h leidžiam laiką Raudonojoje jūroje. Artinasi audra, tad grįžtame į krantą. Į vakarą leidžiamės į Hurgados miesto apžiūras. Pasinaudojame vietiniu autobusu, kuris kursuoja iš El Gounos centro ir žmogui kainuoja ~1 $. Kelionė trunka apie 30 min, atstumas 30 km. Išlipant bandėme susimokėti, vairuotojas bandė iškeitinėt pinigus santykiu 1:2 sau nepalankiu kursu ir kalbėjo raiškiai - arabiškai. Tad liekame nemokėja. Kadangi Jonas čia jaučiasi beveik vietinis, pasisiūlo būt gidu. To pasakoje pėsčiomis nueiname apie 10 km, Aiste pritrynė pade pūslę, kiti numeta po nereikalingą kilogramą. Kelionė pasiekia kulminaciją, praeinant pro žuvies turgų – kvapų puokštė pribloškė net ir visko mačiusius. Aistė po truputį palūžinėjo. Bet laimei čia pat surandame suvenyrų gatvelę. Vyrukai eina į bariuką atsipūsti ir išgerti Stela alaus. Merginos siaučia po mažas krautuvėles ir perka didelės meninės vertės daiktus. Taip vakarojame iki 00:00 h. Lengvai pasigauname autobusiuką taksi, vairuotojas nešneka mum žinoma kalba. Per tarpininką telefonu suderame 10 $ už kelionę atgal į El Gouną 8 žmogeliukam. Grįžę einame miegoti. Sekmadienis. 8:40 judame spoto link. Vėjo ne per daugiausia. Diena daugiau skirta mokinimuisi. Nuotaiką gadina jausmas, jog rytoj jau namo. Vėjas į vakarą pakyla, bet jau buvome susipakavę įrangą, taip ir normaliai šią dieną nepalakstėm. Aistė su Ričardu sąžiningai visą dieną prasimokina. Vakare vėl visi sugrįžtame į spotą, tik šį kartą neplaukioti, o skanauti jūros gėrybių. Kaina žmogui 23 $ - verta. Skanaujame karališkas krevetes, krabus, skaniai keptą Raudonosios jūros žuvį, kurios pavadinimo nebeatmenam, begalę salotų, vaisių asorti. Prisivalgę grįžtame į viešbutį - ilsėtis, pakuotis daiktų. Pirmadienis. Susitinkame visi registratūroje. Išsiregistruojame. Laukiame autobuso į oro uostą. Praeiname patikrinimus, priduodame bagažą. Dar kas nusiperka po niekutį ar trūkstamą lauktuvę oro uosto turguje. Skrydis atgal trunka 4h 10 min. Vilnius pasitinka geru oru, Jono mama su džiaugsmu ir gėlėmis. Palinkėję viens kitam gerų vėjų, išsiskirstome po namus. Kelionę buvo šauni, tik kaip visada per trumpa. 

Susijusios nuorodos

2010-04-29 
Mangroovy Beach (28-29)
Nauja diena. 8:30 kviečiamės du taksus, kraunam inventorių. Judame Mangroovy Beach - Kitepower spoto link, kuris nutolęs nuo viešbučio apie 3 km. Taksi čia nebrangūs – vienam žmogui El Gounos teritorijoje 1 $. Iš palmių viršūnių matosi, jog pučia neblogai. Susimokame už spotą ir daiktų saugojimą po 35 Eur. (7 Eur. dienai) nuo žmogaus. Į tai įeina: neribotas gelbėjimas su valtimi (aktualu besimokinantiems), kompresorius, gėlas vanduo, daiktų saugojimas. Pakuojamės įrangą. Šiandien naudojame 8 m2, 10m2, 11m2 ir 12 m2 aitvarus.  Šią dieną vėjo greitis 8-12 m/s, 30 laipsnių oras, 24 laipsnių vanduo.  Reikia atkreipti dėmesį į potvynius ir atoslūgius. Iki ~12 h vandens lygis prie kranto pakankamas, paskui staigiai senka. Reikia plaukioti toliau. Į vakarą, apie 16 h, vandens lygis po truputuką grįžta į pradinę padėtį. Ši informacija gali kisti atsižvelgiant į metų laikus. Plaukiojam visą dieną. Ričardas tobulina pereitą sezoną įgytas žinias, negailėdamas patirties ir Aistei, kuri iki negalėjimo šią dieną užsikrėtė kaitavimu. Svajūnė dar karta įrodo, jog neįmanomų dalykų nėra – tik vaizduotės stoka, t.y. nuplaukus giliau ir įmerkus kaitą, nusisega trapeciją, o ne nušauna patį aitvarą. Parplaukia kur sekliau (apie 10-15m). Spoto rescue team`as įrodo, jog dirba operatyviai ir gerai. Pagauna kaitą, išleidžia centrinę latę, gražiai suvynioja barą ir priplukdo kaitą Vytautui, kuris prižiūrėjo Svajūnę. Toliau procesas aiškus t.y.: paržingsniavimas į krantą, kaito prisipūtimas, poilsis ir toliau plaukiot. Dar kartą įrodymas, kad nelabai patyrusį kaituotoją reikia visada prižiūrėti. Liemenė būtina ir net tokioj sūrioje Raudonojoje jūroje, kad be reikalo nekiltų panika nuplaukus šiek tiek giliau. Šiandien Laurynas su Jonu neišlipa iš vandens - negali atsidžiaugti. 17:30 pakuojamės daiktus ir grįžtame į viešbutį. Maloniai pavargę einame vakarieniauti. Dar šiek tiek pasėdime bare ir 23:00 einame miegoti. Išaušta naujas rytas. Spote būname prieš 9:00 h. Vienas kaitioras jau vandenyje - nespėjome pirmi atidaryti spoto. Ryte mažai žmonių, vanduo dar neatslūgęs, todėl tai ypač palankus metas mokintis triukų, ar mokinti naujoką kaitavimo paslapčių. Vytas mokina Svajūnę, Laurynas - Aistę, Ričardas gilina kaitavimo žinias savarankiškai. Sekasi visiem neblogai. Progresas jaučiasi ir to pakanka, jog visiem būtu super nuotaika. Nuslūgus šiek tiek vandeniui, Jonas užkabina su lenta kažkokį akmenį ir griūva, to pasakoje subraižyta visa dešinė ranka. Važiuoja į viešbutį susitvarstyti. Šią dieną jam pasiplaukiojimas baigtas. Į vakarą vėjas rimsta, todėl šiandien ir mes grįžtame anksčiau ~15:30 ir likusį dienos laiką leidžiame prie baseino.

Susijusios nuorodos

2010-04-27 
El Gouna - vėjo belaukiant
Pirmadienis. Keliamės ryte 5:30.  Skubame ne į darbą, o į oro uostą. Šį kartą ekipažas susideda iš aštuonių žmogeliukų: Jonas, Daiva, Vytautas, Svajūnė, Ričardas, Aistė, Laurynas, Edita. Priduodame bagažą. Atsisveikiname su Jono išlydėt atvykusia mama. 8:00 kylame. Skrydis trunka 4h 10 min. Leidžiamės Hurgadoje. Išlipus iš lėktuvo padvelkia 30 laipsnių tvankuma. Susirenkame daiktus ir judame autobuso link. Šis pasirodo tik 12 vietų, tad inventorių vairuotojas siūlo dėti ant stogo. Krepšiai nelengvi, sunkiausias jų sveria 39 kg. Tad tenka šiek tiek paplušėti, kol viską sudedam ir apjuosiame vairuotojo duotu špagatu. Judame El Gounos link. Kelionė trunka apie 30 min. Apsistojame viešbutyje „Panorama Bungalow Resort El Gouna“. Su Tez Tour gidės Rasos pagalba, bandome gauti kambarius šalia vienas kito. Sunkiai pavyksta, bet rytojui pažada viską sutvarkyti. Vėjo nėra, tad ramiai įsikuriame, pasižvalgom po viešbučio teritoriją. Susirandam jaukią vietelę prie baseino. Ten diena ir prabėga. Ryte keliamės 8:00. Vėjo vėl nėra. Nutariam nulėkti iki „Kitepower“ spoto ir pažiūrėti vėjo prognozę. Sužinom, jog rytoj turi pūsti. Grįžtame ir pusdienį leidžiame prie jūros. Grįždami pietauti, spontaniškai užsisakome kelionę keturačiais – „moto safari“. Pasikeičiam du kambarius, kitus 2 paliekam. Pavalgę, 15:30 startuojame nuo viešbučio. Autobusiukas nuveža į šalia El Gounos esantį, dykroje pastatytą, angarą. Užsisukame ant galvos skaras, trumpas instruktažas ir judame dykumos keliu. Viskas teatralizuota turistam, beduinų palapinės vidury dykros, degančios širdutės. Iš esmės buvo smagu. Viską vainikavo saulėlydis ir staiga pakilęs dykumos vėjas uždegė optimistiškai rytojui. Grįžom su tamsa. Vakarojame centrinio baro terasoje. Taip prabėga 2 atostogų dienos El Gounoje – vėjo belaukiant.
2010-03-25 
Safaga V-VI dienos
Ryte atsibundam anksti, apie 6 h, dar tamsu, labai stiprus vėjas. Prasidėjo smėlio audra. Prie balkono ir laukinių durų prinešta  nemažai smėlio. Nusprendę, kad šiandien nieko gero nenuveiskim, miegame toliau. ~ 9:30 einame pusryčiauti. Keletas metrų lauku, į akis pusto smėlį, sunku kvėpuoti. Iš darbuotojų išgirstame, jog audra gali tęstis iki pirmadienio. Sustabdyta oro uosto veikla. Nuotaikos nelabai kokios. Iš neturėjimo ką veikti apsilankome viešbučio pirtyje, geras dalykas. Vakarieniaudami pasižiūrime iškabintas prognozes, jog audra turi rimti.  Ryte prognozės pasitvirtina. Susirandame taksi ir 8:30 pajudame El Gounos link. Suderame už 50 $, pirmyn ir atgal, taksistas lauks kiek reikės. Mašina gera, Toyota Corola kokių 2004-5 metų. 3 žmonių kite įrangą šiaip ne taip sutalpiname. Gale Vytautas su Aidu sėdi susispaudę. Judame 120 km/h greičiu. Pakelyje matome vakar atsitikusią avariją: lengvoji mašina nebematydama kelio per smėlio audrą, norėjo apsisukti ir grįžti atgal į Safagos miestelį, tik staiga ją nukerta vilkikas. Lengvosios mašinos keleiviai žuvo vietoje. Liūdna. Judame toliau. Kelias geras, tad per 1 h pasiekiame El gouną. Vėjas 7-11 m/s. Pats tas 12 m2 aitvarams. Mus pasitinka Kitepower spoto darbuotojas. Prisimena Vytautą iš pereitų metų, padaro nuolaidą po 7 Eur. (normali kaina 10 Eur. dienai). Sumokam už spotą, į kainą įeina ir neribotas gelbėjimas. Aidui puiki diena mokintis, gaila kad ji mum visiem šią kelionę paskutinė – rytoj namo.  Gan šaltoka. Oro temperatūra + 22, vandens 18 C. Vienintelis Tautvydas neturi hidrokostiumo, todėl į dienos pabaigą sustiro. Šiandien Aidas pirmą kartą pajuto, ką reiškia čiuožti ant vandens. Atliko „Jesus walking“ triuką. Dar porą praktikos dienų Lietuvoje ir bus viskas tvarkoje. Čia ideali vieta mokintis, pradžiamokslio ar atidirbinėti triukus. Tautvydas visą dieną atidirbinėjo back loop`ą. Gelbėtojai dirba gerai, laukia vandenyje prie teritoriją žyminčių plūdurų. Safagoje valčių arti nematėme. Taigi duodamės vandenyje iki 17:00 h. Pakuojamės. Dar išsižioję pasižiūrime kaip vienas vyrukas „draskosi“ vandenyje. Ir truputuką nuliūdę, jog paskutinė diena per šias atostogas leista ant vandens, traukiame taksi link. Pakeliui užsukame į Hurgados supermarketą, panašiai kaip mūsų akropolis, nusipirkti gerti. Apie 18:30 būname viešbutyje. Kitą kartą jei rinksimės Egiptą, trauksime tik į El Gouną – geras servisas, normalus krantas, beveik visada vėjas į kranto pusę, gražus miestelis, neknisa proto vietiniai. Taigi šią kelionę vėjo buvo daug. Gera įžanga į 2010 metų vandens sezoną. Ačiū Tautvydui už kantrybę mokinant, Aidui už pasiaukojantį fotografo darbą, lietuviško 2kite šūkio sugalvojimą: „Vėjo pakylėti!“, Vytautui už gero spoto parodymą ir jo slėpimą iki paskutinės dienos.
2010-03-21 
Safaga III-IV dienos
Kovo 16 - antradienio rytas. Už lango girdisi, jog vėjo šiandien daug. 9:30 leidžiamės spoto link, kurį atradom vakar - vėjo belaukiant. Tiktų ir mūsų prieš tai rasta vieta šalia viešbučio, tačiau vėjas šią dieną nuo kranto, ir neša tiesiai į kažkada buvusio tilto metalines konstrukcijas. Priėjus spotą matome vandenyje gana nemažai besimokinančių su 6-7 m2 aitvarais, tad jį praeiname (nuo viešbučio jis nutolęs ~1 km). Iš kart už jo atsiveria laukinis paplūdimys, virstantis į bekraštę dykrą. Pučiamės Ocean Rodeo 10 m2 ir Mr. Kitesurf 12 m2 aitvarus, gaila nepasiėmėm mažesnių, nes tokiu metu Egipte paprastai nėra labai vėjuota. Išvados ateičiai – pasiimti visus turimus aitvarus, blogiau nuo to tikrai nebus. Plaukiojam šalia spoto teritorijos, nevisai susipažinę su kranto reljefu, todėl stengiamės laikytis giliau. Smarkiai banguoja. Vytautas grįžta krantan ir su Aidu nueina iki spoto pažiūrėt kokios vėjo prognozės. Šiuo metu pučia 80 km/h – 22,2 m/s, rytoj 70 km/h – 19,4 m/s, poryt 100 km/h – 27,8 m/s. Sudėtingos sąlygos. Aidui spoto darbuotojas pataria: If you don`t want to die, don`t go in to the water. Įspėjimą suprantam, vandenyje liko tik keletas aitvarų. Tautvydas grįžta su 12 m2 aitvaru, visi galvoja, jog kosmonautas. Užtrauktas beveik visas depoweris, kartais rūgštu per gūsius, visumoj smagiai pasiplaukiota. Pailsi. Pasiima 10 m2 aitvarą, darant sausą startą trūksta stropa, aitvaras pradeda suktis kaip vijurkas, jį atsisega. Vytautas pagauną kaitą ant molo, vos išnešęs sveikas pėdas, nes kas žingsnį armatūros gabalai styrojo. Subėga spoto personalas, bei keletas vokiečių padėti, subara Tautvydą, kad lyšo neatsisegė ir per didelį kaitą tokiom sąlygom naudoja. Vėjui stiprėjant, pakuojamės įrangą ir grįžtame į viešbutį 15:30. Rimtas pasiplaukiojimas, jėgų ne per daugiausia. Naujas rytas. Spote būname apie 10:00 h. Vėjo panašiai kaip ir vakar, pučia nuo kranto. Naudojam Ocean Rodeo 10 m2 ir Mr. Kitesurf 9 m2 aitvarus. Aidui taip pat nekokia diena mokintis, tad ima fotoaparatą į rankas, fiksuoja kas vyksta. Susitinkame lietuvių kaitiorų šeimyną. Jie jau Safagoje antra savaitė ir tik šią galėjo kaituoti, nes prieš tai nebuvo tinkamų sąlygų - vėjo. Spote susimokame už kompresorių, gėlą vandenį po 5 Eur, su neribotu gelbėjimu ir įrangos saugojimu kainuotu 20 Eur. dienai - dvigubai brangiau nei El Gounoje. Spotas priklauso vokiečiams, personalas paslaugus, malonus. Spoto šeimininkė - vokietė Ulla aprodo problematiškas vietas – akmenis, koralus arti kranto, supiltą molą iš statybinio laužo ir tik keletą cm apsemta vandens. To visai nežinodami, gal truputį per drąsiai elgėmės. Patarimas visada naujoje vietoje pasiklausti kur yra pavojingos vietos vandenyje, taip išvengsite bereikalingų traumų. Vakar Vytautas krante susimušė kelią į koralą, Tautvydas susipjaustė pėdas, nes pamiršo batus. Batai šitame sporte reikalingi, nes prie kranto daug aštrių akmenų, kriauklių, giliau pametus lentą galima užsirauti ant koralo, kuris ~50 cm po vandeniu, o ten visokių velnių gali būt pilna. Safaga labiau tinkama windsurfingo mėgėjams, viskas čia jiem labiau pritaikyta, net ir pati gamta – daug greičiau gilėja nei pvz. El Gounoje. Kitą dieną planuojame išvyką į Kite Power spotą El Gounoje, nutolusį apie 100 km nuo Safagos.
2010-03-15 
Safaga I-II dienos
Šeštadienis kovo 13. Susirenkame 7:00 h Vilniaus oro uoste. Sužinome, jog skrydis dėl lėktuvo gedimo atidedamas  16 h. Į lėktuvą lipame gerai nusiteikę, laukimo laiką ne veltui leidom, tad skrydis neprailgo. 20:00 leidžiamės Hurgadoje.  Pasitinka lietuvė gidė,  sėdame į autobusą, kuris savo ruožtu išvežioja po viešbučius. Šį kartą apsistojame Safagos kurorte (nutolusi apie 60 km į pietus nuo Hurgados). Tai palyginti mažas miestukas, kuriame gyvena  50 tks. gyventojų,  turintis savo uostą, metalo gamyklą, 6 viešbučius. Palyginimui  - Hurgadoje yra daugiau nei 200 viešbučių. Vietiniai žmonės nėra išlepinti turistų gausa, tad elgiasi, mandagiau, nuoširdžiau. Dėl tos pačios priežasties, kainos čia šiek tiek aukštesnės nei Hurgadoje. Mūsų viešbutis 4 žvaigždučių Holiday Inn Safaga – ramus,  jaukus, švarus, personalas mandagus bei paslaugus. Nepaisant kartas nuo karto gendančio WC , 8-9 balai. Ekipažą sudaro: Tautvydas, Aidas, Vytautas. Gauname trivietį kambarį, nutolusį  ~70 metrų nuo Raudonosios jūros . Einame ilsėtis. 8:00 pusryčiaujame. Einame ieškoti kite spoto, tačiau aplinkui matome tik burlenčių ir banglenčių nuomos punktus. Šalia viešbučio, kairėje pusėje, randame apleistą, kadaise buvusio prabangaus viešbučio, paplūdimį. Vietiniai pasakojo, jog tai geriausia vieta maudymuisi visoje Safagoje, dugnas smėliukas, nėra arti koralinio rifo. Pirmą dieną čia ir leidžiame. Aidui puiki vieta mokintis, vėjas silpnas, pučia palei krantą 5-8 m/s greičiu. Mes išsibandome 2010 metų Mr. Kitesurf Zoom 12 m2 aitvarą – liekame maloniai nustebinti. Šio aitvaro išsami apžvalga ruošiama. Taip prabėga pirma diena Safagoje. Antra diena - visiškas štilis, gera proga mirkti vandenyje, bei išnaudoti Raudonosios jūros gydomąsias savybes.

Susijusios nuorodos

2010-02-23 
Kyviškių aerodromas
Darbo diena prasidėjo įprastai - nuo juodos kavos puoduko. Daug sulaukta skambučių ir vienas iš jų pasitaikė su įdomia įžvalga: Vytai, lauke gerai pučia. Natūralu, jog į darbo pabaigą kraunuosi inventorių, užsuku pasiimti Tautvydo ir lekiam palakstyt. Ant Galvės ežero, Trakuose, daug vandens, idant sausų hidro nepasiėmėm, judame Kyviškių aerodromo link. Besipučiant 9 maitvarą sprogsta šoninė latė, tad liekame su vienu OR 10 m2 kaitu. Vėjas gūsingas, tad pavažinėjęs 20 min. estafetę perduodu Tautvydui. Iš karto matosi energijos proveržis. Kišenėje randu Canon muilinę - įamžinau keletą akimirkų. Sutemo, vėjas dar labiau pradėjo gūsiuoti. Nutariam važiuoti namo. Pabuvom trumpai, bet smagiai.    
2010-01-19 
17:30 startuojame iš Vilniaus. Ekipažą sudaro: Tautvydas, Vytautas, Vladas. Kelias geras, 20:30 pasiekiame Klaipėdą. Užsukame pas Vyto tėvelius, užkandame ką tik iškeptų kibinų.  Sulaukiame Klaipėdiečio kolegos Gedimino ir judame 22:10 kelto reiso link. Sustojame prie įvažiavimo į Kuršių nerijos nacionalinį parką. Pasakę, jog vykstame į varžybas ir mašinų numeriai įtraukti į sąrašą, išvengiame ekologinio mokesčio (15 Lt).  Nidoje būname 23:00 link. Apsistojame jaukiame 1 kambario bute (180 Lt dviem parom). Trumpai pavakaroję, einame miegot. Šeštadienis. Ryte keliamės 9:30. Pavalgome. Užsiregistruojame "Kite Grand Prix" pirmame varžybų etape Nidoje. Vėjo užtektinai 12 m2 aitvarui. Trumpas susirinkimas prieš „Cource Race“ varžybas. Startas. Pirmas užvažiavimas anuliuojamas. Numušta varžybų trasą žyminti vėliava. Po to seka dar du užvažiavimai. Abiejų dienų šios rungties rezultatus galite rasti čia. Ruošiamės maratonui Nida-Juodkrantė. Organizatoriai praneša apie ploną ledą bei properšas vienoje trasos atkarpoje. Nuo to ši rungtis tampa labai rizikinga. 15:00 startuojame. Atsiliekame nuo pagrindinės sportininkų grupės, pasirinkę skirtingą taktiką – apvažiuoti rizikingą trasos dalį. Pirma dalis trasos (6-8 km) nuteikė džiugiai. Sniegutis – čiuožti vienas malonumas.  Priartėjome prie ledo plotų be sniego. Čiuožimas tapo sudėtingas, sunkiai valdėsi snieglentė. Ledo storis vietomis kėlė įtarimo, porą kartų teko čiuožti vandeniu. Smarkiai sumažėjo greitis. Praradome daug jėgų. Užėjo rūkas. Tik priartėję prie kito kranto supratome jog švelniai tariant nugrybavome. Pasukome kito kranto link. Pradėjo kritinėti aitvarai – 16:30 dingo vėjas. Vytautas plaukė su 10 m2, Tautvydas su 12 m2. Pakuojamės aitvarus. Iš 10 m2 išleidžiame tik pagrindinę latę, kad įlūžimo atveju aitvaras tarnautų kaip gelbėjimosi ratas. Sulaukiame skambučio iš organizatorių. Pasitikslinam vietą, kurioje randamės. Esame prie Drevernos, prie finišo, tik kitame krante. Sekančią maratono dalį (apie 6-8 km) įveikiame pėstute. Kelionė buvo sunki. Greit sutemo. Su snieglentės batais eiti sunku, kojos klimpo į sniegą, slidinėjo ant ledo plotų.  Vietomis tekdavo peršokti sutrūkinėjusį ledą. Apie 19:00 pasiekiame Juodkrantę, beveik be jėgų. Sėdame į laukiantį  autobusą.  Ačiū dalyviam, kurie finišavo pirmi, kad užlaikė autobusą 2,5 h, rūpinosi ir palaukė mūsų. Paskui sužinojome, jog 2 sportininkai įveikinėdami trasą įlūžo. Laimei viskas baigėsi gerai. Šios rungties rezultatus galite rasti čia. Grįžtame į Nidą. Nusiperkame 1,5 l Vytauto mineralinio vandens. Čia pat viską ir išgeriame. Grįžtame į namus. Ilsimės, dalinamės įspūdžiais su kolegomis. Vietiniam bariuke suvartojame po pora alučio, sumetam keletą partijų stalo futbolo. Grįžtame ilsėtis. Sekmadienis. Pramiegame vieną įdomiausių akiai freestylo rungtį. Rezultatai čia. Tautvydas dar spėja sudalyvauti CoursRace rungtyje. Dėl laiko stokos nebelaukiame Speed rungties. Skambinam policijai, atblokuoja mašinos ratus, mat pasistatėme ant užšalusios žemės. Pakuojamės ir judame Vilniaus link.   
2010-01-09 
2010 žiemos sezono atidarymas
Palankios buriavimui oro prognozės  savaitgaliui pasitvirtino. Kraunamės mantą ir judame iš Vilniaus link Kauno marių, šalia jachtklubo, į extreme-sports.lt organizuotą  žiemos sezono atidarymą. Šio savaitgalio varžybos, tai įžanga į netrukus prasidėsiantį atvirą Lietuvos jėgos aitvarų čempionatą ir ledrogių Europos Taurės pagal WWCA varžybas. Apie 11h pasiekiame kelionės tikslą. Dangus mirga nuo aitvarų gausos. Ruošiamės ir mes. Susimokame simbolinį varžybų dalyvio mokestį (20 Lt). Nutariame sudalyvauti Kite Cross varžybose ant ledo. Tuo pačiu metu vyksta Kite Best Freestyle (laisvo stiliaus) varžybos. Triukai ne tokie įdomūs kaip ant vandens, tačiau pavojingesni. Nesėkmės atveju sportininkai krenta ant ledo. Renkamės Kite Cross dalyvių instruktažui. Šioje rungtyje dalyviai jėgos aitvarų pagalba stengėsi kuo greičiau įveikti Kauno Marių akvatorijoje pažymėtą distanciją. Čia reikalingas ne tik fizinis ir techninis sportininko pasirengimas, bet ir sugebėjimas numatyti vėjo krypties pasikeitimus ir laiku juos naudingai išnaudoti. Keliamės aitvarus. Čiuožinėdami laukiame varžybų pradžios. Pakeliama žalia vėliava - startas. Pirmas ratas įveiktas be didesnių problemų, antrame rate pradeda jaustis kojų nuovargis. Finišas. Poilsis prieš kitą važiavimą. Startas. Sukame du ratus, tačiau priešinga kryptimi nei važiavome per pirmą etapą. Vietomis vėjas rimsta, todėl sportininkams pasirinkus mažesnius aitvarus sekasi sunkiau. Finišas. Varžybų rezultatus rasite čia. Pradeda temti. Pakuojamės įrangą. Šeštadienio varžybos praėjo sklandžiai. Aukštų vietų neužėmėme, tačiau įgavom patirties bei noro dalyvauti rungtyse ateityje. Smagu bendraminčių tarpe. Pavargę, pilni teigiamų emocijų pajudame Vilniaus link. Žiemos sezonas atidarytas!