Fuerteventūrą tarp jėgos aitvarų vadeliotojų, banglentininkų ir burlentininkų išgarsino daugiau nei 150 paplūdimių, nuo auksinių Corralejo kopų šiaurėje iki plačių Jandia pliažų pietuose. Čia pučia stiprūs vėjai: išvertusiš ispanų kalbos, salos pavadinimas reiškia „stiprus vėjas“ – fuerte viento. Šiais metais nutarėme pamatyti šią salą, tad perkami lėktuvo bilietai, prabėga mėnesis ir mes jau skrendam Fuerteventūros link. Penketas valandų ore, nusileidžiame. Atsiveria lėktuvo durys, mus pasitinka šilto vėjo gūsis. Nuotaika puiki - prasidėjo atostogos. Bagažas sklandžiai atkeliavo, judame mašinos nuomos punkto link. Keturių durų VW Polo pasirodė beprotiškai talpus, ant stogo rišame 2 įrangos krepšius, į bagažinę talpiname 2 didelius lagaminus ir penkiese pajudame į pietinę salos daly. Šią savaitę apsistosime nedideliame, bet jaukiame Costa Calmos miestelyje, nutolusiame nuo oro uosto ~65 km. Apartamentus išsinuomojome būdami Lietuvoje, tad viską vertinome pagal nuotraukas, pirmas įspūdis atvykus neblogas: teniso kortai po langais, baseinas 10 metrų nuo durų, Atlanto vandenynas nutolęs ~ 200 metrų. Kelionės nuovargį „plauname“ bokalu San Miguel, o kad miegotųsi geriau užtvirtiname Torres 10 taure. Ryte vėjo ne per daugiausia, tad nutarėme pasižvalgyti po Costa Calmosmiestelį. Atstumai čia nedideli, tad smagiai pasivaikščiojam. Labai gražus paplūdimys, tik retkarčiais išgąsdindavo nuogaliai (nudistams čia rojus). Čia įsikūrusi burlenčių mokykla Club Mistral. Po pietų, sėdame į mašiną ir pajudame Morro Jable miestelio link. Iš mažo žvejų kaimelio (gyveno apie 200 žmonių) virtusiu dideliu salos kurortų. Šioje salos dalyje esantys paplūdimiai yra vieni iš ilgiausių ir gražiausių Kanarų salose. Miesto vakarinėje dalyje esantis gražus uostas, kuris iki šiol naudojamas žvejų ir buriuotojų – puiki vieta ramiam pasivaikščiojimui. Judame toliau nacionalinio Jandia parkolink, kuris užima ~2600 hektarų pietinės salos ploto. Šiame parke yra aukščiausia salos viršūnė – La Zarza, kurios aukštis siekia 807 metrus. Kelias žvyrkelis, vingiuotas, tad užtrunkam gerą valandėlę, kol pasiekiame Jandia pusiasalio švyturį. Čia įsikūręs muziejus pasakoja apie pusiasalį supančią gamtą. Dešinėje švyturio pusėje didelės bangos, ten plaukioja patyrę banglentininkai, kairėje pusėje ramus vandenynas, įsikūręs mažas žvejų kaimelis. Judame Costa Calma t.y. namų link. Antrai dienai įspūdžių pakankamai– apžiūrėta pietinė salos dalis. Trečia diena. Vėjas įjungiamas, visą dieną praleidžiame Rene Egli spote . Bangavimas, gūsiai dideli, tad nuvargstame. Šios vietos ypatumai, užsipildanti lagūna (gylis ~ 20-100 cm). Ji tęsiasi per 4km ir užsipildo priklausomai nuo mėnulio pilnaties ir jaunaties – potvynių/atoslūgių. Šią dieną lagūnos nė kvapo, spote pasižiūrim užsipildymo grafiką (lagoon-timetable) – plaukioti lygiame vandenyje bus galima kitą savaitę. Iki pirmadienio (4 dienas) čia ir kaituojame. Naudojam 10m,14m, 15m aitvarus. Besimokantiems – šauni vieta, puikiai dirba gelbėtojai, vakare baigiant darbą priplaukia vandens motociklu prie visų kaitiorų esančių vandenyje ir praneša, jog baigia darbą ir plaukiojimas tampa tavo paties atsakomybei (at your own risk). Vėjas čia panašiai kaip Drevernoje, gali dingti staiga ir taip pat staiga vėl įsipūsti. Kai užsipildo lagūna, tai nelabai aktualu, nes gylis nedidelis, galima pareiti, visai kitas reikalas vandenynas – būkit atsargūs. Išbandėme saloje kartingus ~30 km nutolusi trasa nuo Costa Calmos. Labai jauki atmosfera, senukas mechanikas viską aiškia Ispanų kalba paaiškino, po pirmo rato pakeitė nenorėjusi greičiau važiuoti kartingą ir pats juo keletą ratų prasuko, kol nuvežė į dirbtuvėles. Pirmadienį kraustomės į šiaurinę salos dalį, didžiausią salos miestą - Corralejo. Apsistojame name, nutolusiame nuo pagrindinės gatvės 150m (panašiai kaip pas mus Palangoje Basanavičiaus gatvė). Privalumas, visur galima nueiti pėstute, mašina naudojama tik pasiekti kaitavimo spotus. Miestas jaukus, pagrindinėje gatvėje pilna kavinių, parduotuvių. Ramesnio poilsio mėgėjai paėjėję iki paplūdimio ras jaukių kavinukių, kur bus galima mėgautis vandenyno vaizdais ir ošimu bei skaniu maistu. Corralejo vietinis spotas Flag-beach. Jei nutarėte nuomotis įrangą šioje salos dalyje - pigiausiai ir jaukiausia vieta. Dėl vėjo reikalų klauskit drąsiai, jei šiame spote nepūs, patars į kurią salos vietą geriausia tą dieną važiuoti. Šią kaitavimo vietą reiktų rinktis jau plaukiančiam, atkreipti dėmesį į potvynius atoslūgius, gana akmenuotas krantas. Jei potvynio metu nesimato nieko įtartino, pasiklauskit vietinių, paaiškins kur kas. Atėjus atoslūgiui vaikštai smėliu, kur prieš tai nesiekei dugno.
El Cotillo yra nedidelis žvejų kaimelis, esantis šiaurės vakarinėje Fuerteventuros dalyje – banglentininkų, jėgos aitvarų vadėliotojų ir burlentininkų Meka. Šalia miestelio centro, į pietus nuo uosto, yra Fortaleza del Toston – apvalios formos fortas, pastatytas 1790 metais. Jo paskirtis buvo apsisaugoti nuo piratų invazijos. 3 dienas plaukiojame čia ir džiaugėmės, jog nuo piratų fortas apsaugo puikiai. Bangos milžiniškos, rojus kite-surfingo mėgėjams. Vietos plaukioti labai daug, taip pat reiktų atkreipti dėmesį į potvynius atoslūgius, labai akmenuotas krantas. Gelbėjimo paslaugos nėra,pagalbos reiktų kreiptis į netoliese esantį uostelį (~2 km). Taip pat lankydamiesi švyturyje Faro de El Toston išbandėme Caleta del Marrajo paplūdimį kaitavimui. Super vieta, geriausia atvykti anksti ryte, kai dar kaitiorų mažai susirinkę, ras sau vietą ir pradinukai ir pažengę aitvarautojai. Mokinimuisi yra vieta, panašaus dydžio kaip Svencelėje freestailo zona, dugnas smėliukas, gylis iki bambos. Dvi savaitės atostogų eina į pabaigą. Paskutinę dieną nutarėme skirti šalia esančios salos - Lanzerotės apžvalgai. Nuostabi ugnimi alsuojanti sala. Aplankome Timanfaya nacionalinį parką (Timanfaya National Park). Po žeme temperatūra siekia ~ 500°C. Sausas šapelis įmestas į duobę tuoj pat užsidega, o vanduo įpiltas į tą pačia duobę užverda ir prasiveržia, kaip geizeris. Šalia restorane galime užsisakyti kepsnį iškeptą ant ugnikalnio lavos. Paprasti pasivaikščiojimai parke neleistini, perkant įėjimo bilietą kartu užsakomas specialus turas autobusu (~8 Eur). Tikrai verta aplankyti, jausmas lyg apžiūrėtum kitą planetą. Salai reiktų skirti bent 2 dienas, kad apžiūrėti muziejus, neskubant grožėtis vaizdais. Po ugnikalnio turo mums viso labo liko 4 valandos, tad apvažiuojame salą greituoju būdu. Keliai geri, vaizdai gniaužiantys kvapą. Laiku pasiekus kelto vietą lengviau atsipučiam. Į salą kelia du keltai, greitasis ir lėtasis. Išbandėme abu. Į priekį skriejome (~48 km/h) greičiu, kelionė užtruko ~30 min. Atgal lėtuoju keltu (35 km/h), trukmė ~45 min.). Persikėlimo kaina į abu galus, 2 žmonėm ir mašinai ~110 Eur. Nuostabi kelionė tiek sportui tiek poilsiui ir tikrai ne paskutinį kartą čia lankomės. Kelionės trukmė 2015 04 07-21. Biudžetas žmogui 2 sav. ~900 Eur., jei pasirinkti kuklesnius gyvenimui apartamentus ~700 Eur. Pasimėgaukite foto pasakojimu.
Susijusios nuorodos